Bityno šeimininkas ir darbininkas yra mūsų tėtis, pirmąją bičių šeimynėlę 2000 metais gavęs dovanų iš savo tėvo, mūsų dieduko. Dabar bityne dūzgia 35 aviliai. O prasidėjo viskas gana seniai, kai 1980 metais mūsų diedukas iš Suvalkijos, savo tėvo, mūsų prosenelio, atsivežė pirmąjį avilį su bičių šeima. Pradžioje medų valgė ir juo gydėsi namiškiai, avilių skaičius greit išaugo, domėjimasis bitėmis ir jų laikymo ypatumais taip pat. Diedukas visuomet pabrėžia, kad mūsų bičių medus yra pats natūraliausias ir dėl to vertinamas.

Iš pradžių buvęs tik stebėtoju, vėliau, gavęs pirmą bičių šeimynėlę, bitėmis susidomėjo ir mūsų tėtis. Tai tapo įdomiu užsiėmimu, o vėliau ir ypatingu pomėgiu. Apie gryną, iš laukinių ganyklų surinktą medų greitai ėmė sklisti garsas, atsirado pirmieji nuolatiniai mūsų medaus pirkėjai.

loic-mermilliod-219293-unsplash
2010 05 10 086

Šiandien mūsų bitės gyvena ir medų renka vaizdingose, mažai civilizacijos paliestose Dzūkijos giriose, laukuose ir pievose. Pavasarį bitės prineša šviesaus pavasarinių sodų ir gėlių medaus, rudeniop medus tamsėja, tampa karamelinis. Tai Dzūkijos grikių laukų ir miškų medaus spalva. Šiuo metu itin dažnai kalbama apie ekologiškus maisto produktus. Galime būti ramūs dėl tėčio medaus, nes jis visų pirma skirtas mums, jo vaikams. O mūsų tėtis mus labai myli ir rūpinasi, kad užaugtume sveiki, todėl ir medus, kurį suneša tėvelio bitės – grynas, skanus ir sveikas!

Visus, kam įdomu, kaip gyvena bitės, ką veikia bitininkas, kas norėtų pabūti bitininko padėjėju, papūsti dūmą dūline ar pats išsisukti šviežio gintarinio ar karamelinio medaus, kviečiame užsukti pas mus į svečius.